XI-oji Vilniaus traumų psichologijos konferencija

 

Kviečiame registruotis į XI-ąją Vilniaus traumų psichologijos konferenciją, kuri vyks 2023 m. kovo 3 d. (Holiday Inn viešbutyje; Šeimyniškių g. 1, Vilnius). Šių metų konferencija tikrai ypatinga, nes minėsime net tris svarbias progas: Lietuvos traumų psichologijos asociacijos 10-metį, VU Psichotraumatologijos centro 5-metį ir Europos trauminio streso tyrimų asociacijos (ESTSS) 30-metį. Ta proga, konferencijos dalyvius sveikins ir pranešimą apie prevenciją psichotraumatologijoje skaitys ESTSS prezidentė dr. Joanne Mouthaan (Nyderlandai). Taip pat prof. Dominic Murphy (JK) dalinsis savo ekspertinėmis žiniomis bei praktinėmis įžvalgomis apie moralinę skriaudą psichotraumatologijoje, o prof. Annett Lotzin (Vokietija) kalbės apie itin aktualią psichologinių traumų ir priklausomybių temą. Antroje konferencijos dalyje kalbėsimės apie krizių ir traumų psichologijos Lietuvoje aktualias problemas, pranešėjai dalinsis sukaupta patirtimi, žiniomis ir įžvalgomis.

XI-osios Vilniaus traumų psichologijos konferencijos programą galite rasti čia.

Užsienio specialistų kviestiniai pranešimai vyks anglų kalba, be vertimo.

Konferencija skirta visų sričių psichologams ir sveikatos sistemoje dirbantiems psichikos sveikatos specialistams – psichologams psichoterapeutams, gydytojams psichiatrams, psichiatrams psichoterapeutams, psichoterapeutams, medicinos psichologams. Konferencija yra suderinta su Higienos instituto Kompetencijos centru ir yra užskaitoma kaip sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimas.


Informacija aie pranešimus

Prof. Annett Lotzin

The connection between trauma and addiction. Prof. Lotzin konferencijoje pristatys naujausius tyrimus apie sąsajas tarp traumos ir priklausomybių. Tyrimai atskleidžia, kad suaugusieji, vaikystėje patyrę seksualinę prievartą ar fizinį smurtą, daug dažniau tampa priklausomi nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ar vaistų nei tokių patirčių neturėję suaugusieji. Daugelis patyrusiųjų trauminių įvykių žmonių alkoholį ar narkotines medžiagas pirmiausia pradeda vartoti bandydami susidoroti su šių sunkių patirčių pasekmėmis. Vis dėlto, jei vėliau žmonės tampa priklausomi, jie dažnai patiria dar daugiau traumuojančių įvykių. Šie traumos ir priklausomybės ryšiai akivaizdžiai matomi moksliniuose tyrimuose, tačiau gydant priklausomybes į juos dar nepakankamai atsižvelgiama. Pranešime bus aptartos traumos ir priklausomybių sąsajos ir pristatytos šios sudėtingos problemos sprendimo galimybės.

 

Prof. Dominic Murphy

Understanding moral injury. Nors pastaraisiais metais sparčiai daugėja mokslinių tyrimų apie moralinę skriaudą, aiškios sampratos vis dar trūksta. Manoma, kad moralinė skriauda gali vytytis dėl įsitikinimų tarp to, kas yra teisinga ir neteisinga, bei suvokiamo savęs gerumo neatitikimo. Naujausi tyrimai rodo, kad potencialiai moraliai žalingi įvykiai veikia asmens vidinius bei tarpasmeninius santykius, o šių pokyčių mastas ir gylis gali atskleisti patirtą moralinę skriaudą. Pranešimo metu bus pristatytos sąvokos, susijusios su moraline skriauda (pavyzdžiui, kas yra potencialiai moraliai žalingi įvykiai, pagrindiniai moralinės skriaudos simptomai, moralinės skriaudos bei kompleksinio potrauminio streso sutrikimo ryšys). Taip pat bus pristatyti dviejų mokslinių tyrimų rezultatai: 1) moralinės skriaudos vertinimo instrumento (Moralinės skriaudos skalės) ir 2) intervencijos, skirtos padėti asmenims, patyrusiems moralinę skriaudą.

 

Dr. Joanne Mouthaan

Advances in psychotrauma prevention: Towards an integrated system of learning and care Per pastarąjį dešimtmetį įvairūs didelio masto įvykiai pasaulyje, tokie kaip karai Sirijoje ir Ukrainoje, pabėgėlių skaičiaus didėjimas bei COVID-19 pandemija, atskleidė psichotraumatologijos prevencijos temos reikšmingumą. Nesaugumas ir mastas, kuriuo žmonės buvo ir yra paveikti, verčia susimąstyti, kokia pagalba tokiu atveju gali būti veiksmingiausia. Šiame pranešime dr. Mouthaan apžvelgs pažangą psichotraumalogijos prevencijos srityje bei aptars naujovių diegimo galimybes sveikatos priežiūros sistemose ir profesiniame mokyme.

 

Eglė Samuchovaitė (Lietuvos Raudonasis Kryžius)

Migracijos iššūkiai: sunkios patirtys kelyje ir pagalbos galimybės

Spartus prieglobsčio prašytojų Lietuvoje skaičiaus augimas 2021 m. tapo tikru iššūkiu šalies prieglobsčio prašymų nagrinėjimo ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sistemoms. Besitęsiant 2021 m. prieglobsčio prašytojų antplūdžio padariniams, 2022 m. kovo mėn. Lietuva susidūrė su nauju iššūkiu – nuo karo Ukrainoje bėgančių žmonių priėmimu. Lietuvos Raudonasis Kryžius – humanitarinė organizacija, kurioje Prieglobsčio ir migracijos programa pagalbą žmonėms atvykus suteikia jau 26-erius metus. Pranešime Eglė Samuchovaitė pristatys, su kokiais iššūkiais susiduria žmonės dėl vienokių ar kitokių priežasčių priversti palikti savo kilmės šalis ir kokios šiandien prieinamos psichologinės pagalbos galimybės jiems apsigyvenus Lietuvoje.

 

Ieva Vaskelienė ir Aina Adomaitytė (Lietuvos psichologų sąjungos Krizių ir katastrofų psichologijos komitetas)

Psichologinės pagalbos ypatumai krizių ir katastrofų metu

Didesnio ar mažesnio masto nelaimės yra neišvengiama gyvenimo dalis. Vis dėlto tai, kokį poveikį šios patirtys darys žmogaus psichikos sveikatai ir gerovei, lemia ne tik vidiniai resursai, bet ir laiku suteikta tinkama psichologinė pagalba. Psichologinės pagalbos algoritmas krizių atveju skiriasi nuo įprastos psichologo darbo praktikos. Jis prasideda teikiant pirmąją psichologinę pagalbą, kurios metu siekiama specifinių tikslų: sumažinti sujaudinimą, susieti su artimaisiais, paskatinti įveiką ir padėti susitikti su realybe. Plačiau apie pagalbos krizių ir katastrofų metu ypatumus išgirsite pranešime.

 

Asta Groblytė (Krizių įveikimo centras)

Psichologinė pagalba organizacijoms po krizinio įvykio

Teikiant pagalbą patyrusiems trauminį įvykį sveikatos apsaugos ir socialinės paramos sistemų algoritmai daugiausia koncentruojasi į pagalbą tiesiogiai nukentėjusiems. Tačiau nelaimingi atsitikimai, savižudiškas elgesys, staigi mirtis ar smurtas traumuojančiai gali paveikti daug platesnes grupes – bendruomenes, darbo kolektyvus. Tokiais atvejais organizacijoms tenka ieškoti būdų, kaip tinkamai pasirūpinti savo bendruomenės narių psichologine sveikata ir darbingumu. Jau keleri metai „Krizių įveikimo centras“ teikia mobilios krizių komandos paslaugą organizacijoms po krizinio įvykio, savo darbe derina krizės valdymo konsultacijas ir krizinės pagalbos metodus, siekiant traumų prevencijos. Pranešime bus apžvelgta mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos patirtis, pagrindiniai šio darbo iššūkiai, pristatyti krizinės pagalbos metodai.

 

Odeta Geležėlytė (VU Psichotraumatologijos centras)

Psichotraumatologinis įvertinimas Lietuvoje

Psichologinė pagalba pirmiausia prasideda nuo žmogaus būklės ir savijautos įvertinimo. Šis žingsnis itin reikšmingas, nes tik aiškiai suprasdami sunkumus, galėsime numatyti tinkamiausius pagalbos būdus. 2018 m. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė Tarptautinės ligų klasifikacijos 11-ąją (TLK-11) versiją, kurioje rasime nemažai psichotraumatologijos naujienų: kai kurių su stresu susijusių sutrikimų apibrėžimai atnaujinti, įtraukti nauji sutrikimai. Tokie pokyčiai lemia poreikį peržvelgti bei atnaujinti anksčiau naudotus psichotraumatologinio įvertinimo būdus. Pranešimo metu ir apžvelgsime su stresu susijusių psichologinių sunkumų įvertinimo instrumentų naujienas Lietuvoje.

 

Daugiau informacijos apie pranešėjus rasite čia.


Dalyvio mokestis

Iki vasario 28 d. Renginio metu
LTPA nariams,  studentams 40 Eur 50 Eur
Kitiems dalyviams 50 Eur 60 Eur
SVARBU ŽINOTI

Dalyvių skaičius ribotas. Sumokėtas konferencijos dalyvio mokestis negrąžinamas. 

Jeigu sumokėjote dalyvio mokestį, tačiau negalėsite dalyvauti konferencijoje, Jūsų vietoje gali dalyvauti kitas asmuo.

Jei vietoje Jūsų dalyvaus kitas asmuo, apie tai maloniai prašome informuoti konferencijos organizatorius el. paštu: info@traumupsichologija.lt iki kovo 1 d. (imtinai).

Elektroniniai konferencijos dalyvio pažymėjimai bus siunčiami tik konferencijoje dalyvavusiems dalyviams.

Elektroninė registracija į konferenciją vyksta ir dalyvio mokestis turi būti sumokėtas iki vasario 28 d. 18:00 val. Vėliau galima registruotis tik renginio metu.

Jeigu norite mokėti bankiniu pavedimu, susisiekite su mumis el. paštu info@traumupsichologija.lt

 

Konferencijos organizacinis komitetas: 

dr. Odeta Geležėlytė (pirmininkė), Monika Kvedaraitė, prof. Evaldas Kazlauskas, dr. Paulina Želvienė, Augustė Nomeikaitė, Agnietė Kairytė

 

REGISTRACIJA Į KONFERENCIJĄ UŽDARYTA