Potrauminis stresas ir psichologinė pagalba
Trauminis įvykis – tai įvykis, kuris kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar jo sveikatai. Grėsmę keliantį įvykį asmuo gali patirti pats, gali tapti tokio įvykio liudininku arba sužinoti, kad tai patyrė jam artimas žmogus (pavyzdžiui, šeimos narys ar draugas). Trauminiu įvykiu galima laikyti patirtą smurtą vaikystėje ar suaugus, seksualinę prievartą, namuose patiriamą smurtą, užpuolimą, avarijas, gamtos katastrofas ir kitus nelaimingus atsitikimus, kurių metu gali kilti grėsmė asmens gyvybei ar sveikatai. Mokslinių tyrimų duomenimis bent vieną trauminį įvykį per gyvenimą patiria apie 81.4% žmonių (Kvedaraite et al., 2021).
Trauminis įvykis paveikia visus – po sukrečiančių įvykių visi patiria stresą ir žmonėms reikia laiko atsigauti. Vis dėlto 5.8-13.9% asmenų po trauminio (-ių) įvykio (-ių) patiria itin stiprų stresą (Kvederaite, Gelezelyte, Kairyte et al., 2021; Kvedaraite, Gelezelyte, Karatzias et al., 2021), kuris gali sukelti potrauminio streso sutrikimą (PTSS). PTSS simptomai gali pasireikšti tik tada, kai yra įvykęs trauminis įvykis. Potrauminis stresas gali pasireikšti įvairiu intensyvumu, be to, jis visada paveikia asmens kasdienį gyvenimą – bendravimą su aplinkiniais, studijas ir/ar darbą, laisvalaikio veiklą. Žemiau išvardinti pagrindiniai PTSS simptomai:
- nuolatinis traumavusio įvykio prisiminimas;
- pasikartojantys ir įkyrūs prisiminimai apie patirtą įvykį, kurie paprastai kyla spontaniškai ir nuolat vargina žmogų;
- staiga atsirandantys vaizdiniai apie išgyventą įvykį, kurie gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių valandų. Tokie vaizdiniai dažnai būna lydimi nerimo, prakaitavimo, stipraus širdies plakimo, padažnėjusio kvėpavimo;
- asmuo paprastai vengia su trauminiu įvykiu susijusių užuominų ar situacijų (pavyzdžiui, jei buvo užpultas lifte – vengia juo naudotis);
- pastangos išvengti minčių, jausmų, susijusių su trauma, nes jie būna labai stiprūs ir nemalonūs;
- gali tęstis nuolatinė dirglumo būsena, asmuo gali pernelyg stipriai išsigąsti su trauminiu įvykiu susijusių užuominų;
- asmenys, patyrę trauminius įvykius, gali jausti nuolatinę įtampą, nuolatinį grėsmės jausmą ir lūkestį, kad bet kurią akimirką gali nutikti kažkas blogo.
Potrauminio streso reakcijos gali pasireikšti ir šiais sunkumais:
- miego sutrikimai – patyrus traumuojantį įvykį gali būti sunkiau užmigti, naktį dažnai nubundama dėl košmarų susijusių su įvykiu, gali atsirasti baimė užmigti;
- gali būti sunku susikaupti, gali pablogėti atmintis, todėl asmenys patyrę traumas dažnai pasidaro uždari, pikti, jiems sunkiau bendrauti su aplinkiniais, galimi ir pykčio ar agresijos protrūkiai;
- iš baimės likti nesuprastais arba dėl jaučiamo gėdos ar kaltės jausmo asmenys, patyrę trauminį įvykį, gali nenorėti aptarinėti savo jausmų ar išgyvenimų su kitais. Asmuo gali tapti itin atsargus, kad išvengtų skaudžių pokalbių apie nemalonius patyrimus ir neišgąsdintų kitų.
- traumą patyrę žmonės gali būti linkę piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais.
Po itin sunkių, ilgalaikių ar pasikartojančių trauminių įvykių, tokių kaip ilgalaikis smurtas šeimoje, pasikartojanti fizinė ar seksualinė prievarta suaugus ar vaikystėje ir pan., gali pasireikšti sudėtingesnės potrauminės reakcijos. Patiriant itin stiprius psichologinius sunkumus ilgiau nei tris mėnesius po trauminio įvykio gali pasireikšti kompleksinio potrauminio streso sutrikimas (KPTSS), kurio paplitimas Lietuvos populiacijoje – 1.8-10% (Kvederaite, Gelezelyte, Kairyte et al., 2021; Kvedaraite, Gelezelyte, Karatzias et al., 2021). Šis sutrikimas pasižymi visais trims PTSS simptomais bei šiais psichologiniais sunkumais: 1) sunkiais ir nuolatiniais emocijų reguliavimo sunkumais, kurie gali pasireikšti tiek negalėjimu valdyti savo emocijų, tiek emocine nejautra; 2) nuolatiniu įsitikinimu, kad asmuo yra nevertingas, nereikšmingas; 3) nuolatiniais sunkumais tarpasmeniniuose santykiuose. Kaip ir potrauminis stresas, KPTSS visada paveikia asmens kasdienį gyvenimą. Kompleksinio potrauminio streso sutrikimas buvo oficialiai pripažintas ir 2018 m. įtrauktas į Tarptautinę ligų klasifikaciją: 11 versija (TLK-11).
Psichologinė pagalba
Jeigu po trauminio įvykio yra patiriamas itin stiprus stresas, kuris trukdo kasdienei veiklai ir yra manoma, kad asmuo patiria potrauminį stresą, rekomenduojama kreiptis į specialistus – psichologus ar gyd. psichiatrus – kad būtų galima tiksliai įvertinti potrauminio streso reakcijas ir pagal tai parinkti tinkamiausius pagalbos būdus. Per pastaruosius porą dešimtmečių tyrimai parodė, kad veiksmingiausias būdas padėti asmenims, patyrusiems traumas – specializuota psichologinė pagalba. Psichologinė pagalba gali būti labai veiksminga, net jei asmuo sunkumus patiria jau kelis mėnesius ar net daugelį metų.
Lietuvoje šiuo metu yra taikomi du specializuoti metodai dirbant su asmenimis, patyrusiais traumas – Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (angl. Eye Movement and Desensitization and Reprocessing, EMDR) ir Trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (angl. Brief Eclectic Psychotherapy for PTSD, BEPP). Specialistų, kurie yra apmokyti naudoti šiuos metodus, sąrašą galite rasti čia. Žemiau pateikiamas išsamesnis terapinių metodų aprašymas.
Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (EMDR)
Tai išsamiai ištirta terapija, kurios veiksmingumas gydant psichologines traumas įrodytas moksliniais tyrimais. Ši terapija leidžia žmonėms palengvinti simptomus ir emocinius sunkumus, kurie yra sukrečiančių gyvenimo patirčių rezultatas. Tai terapijos forma, orientuota į trauminių ir/arba stresinių išgyvenimų prisiminimus, kurie gali prisidėti prie psichinių sutrikimų ar psichologinių problemų. EMDR įgalina žmones išsigydyti nuo simptomų ir emocinių sunkumų. Iki šiol EMDR padėjo milijonams įvairaus amžiaus žmonių palengvinti patiriamą psichologinį stresą. Šioje terapijoje patologija, psichologiniai ir emociniai sunkumai yra suprantami, kaip neapdoroti prisiminimai, kurie yra saugomi atmintyje taip, kaip jie buvo patirti. Neracionalūs įsitikinimai ar neigiamas elgesys yra laikomas reakcija į praeities įvykius. Tai yra simptomas, ne problemos priežastis. Naudojant struktūruotus protokolus bei procedūras, kurių mokoma sertifikuotuose EMDR terapijos mokymuose, specialistai sužino, kaip padėti klientams suaktyvinti natūralų sugebėjimą apdoroti ir konstruktyviai įveikti nepalankias patirtis bei psichologines traumas. Ši terapija gali padėti susitaikyti su patirtimis, kurios darė neigiamą įtaką gyvenimui ir judėti į priekį su pozityvia, viltinga perspektyva, kartu gerinant asmeninės stiprybės pojūtį, sugebėjimą užtikrintai spręsti sunkumus, įsitraukti į gyvenimą ir laisvai rinktis. Pagrindinis šios terapijos efektas – pabaigę šią terapiją klientai jaučiasi įgavę galių ir stiprybės iš patirčių, kurios juos ankščiau vertė jaustis menkesniais. EMDR terapija taikoma 32 Europos šalyse ir yra pripažinta, kaip veiksmingas metodas gydyti psichologines traumas, pagrindinių sveikatos organizacijų: Pasaulio sveikatos organizacija (angl. World Health Organization), Amerikos psichiatrų asociacija (angl. The American Psychiatric Association), ir JAV gynybos departamentas (angl. The U.S. Department of Defense).
Daugiau informacijos apie EMDR terapiją galite rasti EMDR Europe puslapyje.
Moksliniai tyrimai apie EMDR veiksmingumą (anglų kalba):
https://www.nature.com/articles/s41586-019-0931-y.pdf?origin=ppub
https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0045753
Trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (BEPP)
Tai individuali terapija, sukurta padėti žmonėms susidurti su savo trauminėmis patirtimis ir jas apdoroti. Ši terapija leidžia įveikti potrauminio streso sutrikimo simptomus prisimenant trauminį įvykį ir apdorojant stiprias emocijas, kurias jis sukelia. Terapijos tikslas – sumažinti klientų patiriamus potrauminio streso sutrikimo simptomus, padėti jiems integruoti trauminį įvykį į savo gyvenimą ir atgauti prarastą kontrolę. BEPP padeda įsileisti ir priartėti prie skaudžių minčių ar emocijų bei jas apdoroti. Terapija buvo sukurta teikti pagalbą specialiai potrauminio streso sutrikimo atveju. BEPP terapijos gydymo metu dėmesio centre yra atsiminimai, mintys ir jausmai, susiję su trauminiu įvykiu, ir poveikis, kurį jie sukėlė asmens gyvenimui. Terapija yra vadinama eklektine, kadangi sujungia efektyvius skirtingų psichoterapinių mokyklų elementus. Gydymas dažniausiai susideda iš 16 sesijų, kurios trunka 45-60 min. Kiekviena šios terapijos sesija turi savo unikalų tikslą ir aiškią vietą atskiruose BEPP metodo etapuose. Sesijas sudaro konkretus planas, apimantis šiuos elementus: terapijos tikslus ir turinio paaiškinimą, psichoedukaciją apie potrauminį stresą, relaksacijos pratimus, sąlytį su trauma vaizduotėje bei jo atnaujinimą ir aptarimą, užuominas ir susitelkimą ties jomis, rašymo užduotį, įprasminimą ir integraciją, dėmesį kasdienio gyvenimo aspektams, atsisveikinimo ritualą ir terapijos įvertinimą. Po gydymo sesijos pacientas gali laikinai pasijausti neramiai dėl konsultacijos metu atgaivintų atsiminimų. Tačiau tai yra ženklas, kad vyksta progresas apdorojimo procese.
Moksliniai tyrimai apie BEPP veiksmingumą (anglų kalba):
